Tautinio paveldo puoselėjimas: kaip prakalbinti praeitį?

Visagino ,,Gerosios vilties“ progimnazijoje sėkmingai įgyvendintas projektas ,,Tautinio paveldo puoselėjimas: kaip prakalbinti praeitį?“

2024 m. lapkričio 27 d. Ukmergėje vyko baigiamasis projekto ,,Tautinio paveldo puoselėjimas: kaip prakalbinti praeitį?“ renginys. Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Projekto dalyviai lankėsi Ukmergės kraštotyros muziejuje. Mokiniai dalyvavo edukacijose: vieni gilinosi į Advento papročius, valgius, duonos kepimą, kiti - į vaikų senuosius žaislus ir kaip senovėje vaikai leido Advento laikotarpį. Susitikę Ukmergės Senamiesčio progimnazijoje, mokiniai klausėsi paskaitos. Jiems apie Adventą pasakojo progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir dvi jos mokinės, kurios parodė inscenizaciją tarmiška aukštaičių kalba. Vėliau vyko apibendrinamoji viktorina. Taip pat mūsų mokiniai apžiūrėjo Ukmergės Senamiesčio observatoriją, gilinosi į dangaus kūnus: kaip saulė, mėnulis ir žvaigždynai padėjo senovės žmonėms nustatyti metų laikų kaitą, sėjos ir derliaus nuėmimo laikotarpius bei svarbių švenčių datas.

2024 metais įgyvendinat projekto ,,Tautinio paveldo puoselėjimas: kaip prakalbinti praeitį?“ veiklas mokyklos partnerės organizavo mokiniams edukacines išvykas. Ukmergės Senamiesčio progimnazijos mokiniai vyko į edukacinę išvyką į Telšių muziejų ALKA. Dalyvavo edukacijoje apie linus ,,Kaip susidraugauti su juostele". Vaikai susipažino su šiuo tradiciniu augalu, kuris buvo ir tebėra svarbi Lietuvos etninės kultūros dalis: kaip rankomis buvo renkami linai ir ruošiami tolimesniam naudojimui, kodėl jie laikyti ypatingu augalu. Grįžę su lietuvių kalbos mokytojomis aptarė linų motyvą lietuvių liaudies tautosakoje, klausėsi lietuvių liaudies dainų. Tuo tarpu Visagino ,,Gerosios vilties" progimnazijos mokiniai lankėsi Kaune, kur dalyvavo audimo edukacijoje, taip pat aptarė lino kelią, sužinojo, kaip senovėje buvo audžiamos juostos, patys susipynė apyrankę, vaišinosi namine lietuviška duona ir arbata. Aplankė Kauno pilį, susipažino su jos istorija, patys išbandė koklių gamybos amatą, kuris senovėje buvo labai svarbus ir paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje - Lietuvos dvarų, bažnyčių, miestelių ir kaimų istorijoje. Mokiniams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ir pažinti kalendorines šventes dalyvaujant edukacijose ir kūrybinėse dirbtuvėse, buvo vedamos netradicinės pamokos, paskaitos. Mokiniai gilinosi į lietuvių etninės kultūros temas, grupėse rengė projektus, o tuomet atrinko ir parengė stendinių pranešimų parodą ,,Tautinio paveldo puoselėjimas: kaip prakalbinti praeitį?“.

Projekto veiklomis buvo siekiama, kad mokiniai suvoktų savo krašto ir tautos išskirtinumą, plėtotųsi bendrakultūrines kompetencijas. Dalyvaudami projekte mokiniai turėjo galimybę įgyti ne tik žinių apie kalendorinių švenčių tradicijas ir papročius, bet ir atpažinti ir puoselėti skirtingų kultūrų grožį bei įvairovę.